Apie kavos atsiradimą sukurta ne viena legenda. Istorijoje yra žinomos kelios legendos apie tai, kaip buvo atrastas stimuliuojantis kavos poveikis. Vienas iš seniausių pasakojimų kalba apie jauną ožkų piemenį gyvenusį Etiopijoje apie 850 m.e. metus. Jis pastebėjo, kad paėdusios uogų nuo vieno krūmo jo ožkos tampa ypač energingos. Išgirdę ožkų piemenio pasakojimą, vienuoliai paragavo žalių kavos pupelių, tačiau labai nusivylė karčiu skoniu ir įmetė pupeles į laužą. Netrukus, pasklido malonus spragančių kavos pupelių aromatas. Susidomėję vienuoliai užpylė kepintas pupeles verdančiu vandeniu ir gautą gėrimą paskelbė Dievo dovana, nes kavos savybės neleido jiems užmigti visą naktį.

Nors yra daugybė kitų legendų, pasakojančių apie kavos atsiradimą, visgi šio gėrimo tėvyne pasaulyje laikoma Etiopija.

 

Kelionė į Europą

Gandai apie šį gėrimą 17 amžiuje pasiekė Europą. Pirmieji kavą į Europą atgabeno Venecijos pirkliai, kurie pradėjo importuoti žalią kavą iš Muchos uosto. Iš Italijos kava buvo eksportuojama į kitas Europos šalis. Pirmieji miestai, kuriuose kava labiausiai įsitvirtino, buvo Marselis, Amsterdamas ir Londonas.

Kavos populiarumas lėmė ir sparčią kavamedžių plantacijų plėtrą. 17 a. pabaigoje kavamedžius pradėta sėkmingai auginti šiltnamiuose. Vienas medelis 1714 metais kaip dovana buvo nusiųstas karaliui Liudvikui XIV į Paryžių. Manoma, kad šis vienintelis augalas yra milijonų kavamedžių protėvis.

Švietimo laikotarpiu 18 amžiuje kava buvo siejama su šiuo laikotarpiu itin vertinamu aiškiu mąstymu ir intelektualiais pokalbiais.

Kavos rūšys

Kavos pupelių rūšys skirstomos pagal kavamedžių auginimo vietą (Kenijos, braziliška kava ir kt.) arba kavamedžių rūšį (arabika, liberika, robusta). Kavos pupelių savybės taip pat priklauso ir nuo to, kokiame aukštyje kavamedžiai auginami. Kokybiškesnės pupelės yra aukštumose, virš 700 m aukščio, auginamų krūmų.

Arabika kilusi iš Etiopijos, tačiau šiandien šios rūšies kava auginama visame pasaulyje. Robusta buvo aptikta Konge ir iš ten paplito po visą tropinę Afriką, Indoneziją, Vietnamą ir kitas pasaulio šalis. Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams bei tirpiai kavai gaminti ir užima apie 1% pasaulinės produkcijos.

Maždaug 65% pasaulyje išauginamos kavos yra arabika, o 35% – robusta. Arabikos skonis yra švelnesnis ir turi daugiau atspalvių negu robustos skonis. Robusta labiausiai tinka stipriai paskrudintos kavos mišiniams, skirtiems gaminti espreso ar prancūziško stiliaus kavą. Robusta espreso kavai suteikia konsistencijos ir karamelinę putą.

Kavos auginimo regionai

Kava auginama tropikuose, regione tarp šiaurės (Vėžio) ir pietų (Ožiaragio) atogrąžų. Kava auginama penkiuose stambiuose regionuose:

  • Pietų Amerikoje
  • Centrinėje Amerikoje
  • Afrikoje
  • Azijoje O
  • keanijoje

Kavamedžiui per metus reikia daug lietaus – maždaug 1,5-2 tūkst. mm per metus. Temperatūra skirtingų rūšių kavoms turi skirtis: arabikai reikalinga 15-24 ˚C temperatūra, o robustai – 24-30 ˚C. Ši kava itin jautriai reaguoja į šalnas.

Kava auginama aukštose vietovėse. Arabikai optimalus aukštis – 1000-2000 m virš jūros lygio, o robustai – maždaug 100-700 m virš jūros lygio. Kuo aukštesnė vieta, tuo aromatingesnės tampa kavos pupelės. Kavos skoniui didelės įtakos turi ir dirva bei aplinka, kurioje ji augo.

Kavą augina maždaug 60 šalių. Daugiausia jos išauginama Brazilijoje, Kolumbijoje, Vietname, Indonezijoje ir Indijoje. Šios šalys kavą augina daugiausia eksportui. Pavyzdžiui, Brazilija kasmet eksportuoja maždaug 23 mln. kavos maišų, kurių kiekvienas sveria 60 kg.